šis

šìs, šì pron. demons. K, Š; Q123, H, H166, R, , Sut, N, M, L, pl. šiẽ, šiõs, du. šiẽdu (šiuõdu, šiùdu Grg), šiẽdvi (šiuõdvi, šìdvi Grg, šiùdvi Klvr, šìdi KlbX125(Krtn)) 1. šitas (vartojamas kaip būdvardis, nurodant erdvės atžvilgiu kalbančiam visai artimą žinomą dalyką): Matušės nabaštikė liuob vilks, matysiu, batvinius kaip katė pelę. O ši tavo šeimininkė – juk ne jos bestovinti! Žem. Šis kelias, kur stovi, o tas, kur toliau yra J. Šiapus, ant šios šalies, šiąšal CI468. Tos, šios žemės žmogus (vietinis, čionykštis) R203, 270. Ir taip visa sumyšta, vėjeliu praskysta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta A.Baran. Ak, brolau, šio stungio, šiõ nudilusio stungio aš taipo gailiuos, kad kartais verkt nesiliauju K.Donel. Tas žmogus iš šio kiemo KBI46. Šim kiemo gale buvęs didelis dvaras Jrk108. Šiẽn kraštai stačiai šneka Pvn. Jisai prie savo vaiko gyvena į šį̃ namą (šiame name) Ktč. Šiamè trobo[je] LKKVII169(Krp, Škn). Kunigaikščiai pagonų šim kampe valdžią ... turėjo RD207. Su šiù (šiuomi) vyru eik J. Kad aš jojau pas mergelę šiuom mintu keleliu JD578. Šimè kiemely auga mergelė JV920. Pasisiuvau po šiái madai sermėgėlę Krsn. Sek šiuõ pavyzdžiu . Šià proga NdŽ. Šiuõ atveju NdŽ. Šiuõ atžvilgiu NdŽ. Aš su tavimi šimè dalyke nesutariu KBI29. Šisai SD236, Q123, CI468. Šiõsios, šiaĩsiais K. Suraminsiu širdužėlę prie šių̃jų staklelių JV940. Vieni vartai žalio vario, o antriejie yr cidabro, o šíejie treti – čystojo aukso JV428. Rasi mes iškirsim šįjį vaiskelį LB65. O šyji malonė Dievo yr papildyta DP440. Nugręžk man akis, kad nežiūrėtų ant svieto šiojo brš. Ponas Dievas uždraudžia šimè prisakyme artimo turtą pasisavinti brš. Darykiam teipo, kaip šičia regim dariusius šius muitinykus BPII225. Anie medžiai indera ing pečių ir ant budavojimo, ši (šie) ant nieko neindera DP558. Išgirsk mus, prašom Tave, šiose mūsų sunkybės PK116.208, SD130,71, SD51,130, MT52, KlG29, Sut, NdŽ nurodo artimą kabančiojo atžvilgiu laiką: Šiais metais man tėvelis suteikė didelę garbę: liepė pasilikti prie namų P.Cvir. Linus šie metai kada minsit? J.Jabl(r.). Nebus šiẽ metai obuolių Nmč. Kaip šiuos metus bus su rugiais? Lnkv. Čia daug šį̃ metą musėlių LKT111(Kltn). Jis pasimirė šimè mete KBI27. Šiaĩs laikais žinai, ka dabar nebė[ra] tokių tatai gandų Lpl. Tau prisiekiu vaiko ašara tyra: jūra nuo šio laiko bus visiems gera S.Nėr. Bepigu daba y[ra] darbuoties po šiaĩs laikais Všv. Šėpą turiam nupirkę šių̃ laikų darbo Gdž. Su mamyte palikov, nu teip i vargov lig pat šiõ laiko Krtn. Šiuõ laiku da jų nebuvo Jrb. Jau must gulėdavai šiuomì laiku Lkv. Šią̃ gadynę visi nepėsti, visi mandrūs Sk. Sulig šià gadyne jau sena (dvidešimt trejų metų mergina), jau niekas nebeimtų tokios Krž. Aš nemoku po šià gadyne šnekėt (esu senoviškų pažiūrų) Vdk. Ir šiuos čėsuos, nors žemė arklais nugaląsta, daug Puntuke ąžuolo kelmų tebepūsta A.Baran. Šių dienų gyvenimas iškelia literatūrai labai daug naujų ir sudėtingų problemų . Apdirbau visą apyvoką šiõs dienos LKT101(Kv). Ka numirčiu šią̃ pat naktį, i gan Trk. Be abejojimo šią pačią dieną atiduosiu ją tau už pačią S.Stan. Ka šią̃ naktį miegosu – be dvasios! Krš. Mun šią̃ naktį dygulys mažesnis Lkv. Šìs mėnesis ir ateisiantis gražus, galiam pasidžiaugti Rsn. Neseniai [taip atsitiko] – šiõj savaitėj ar anoj JnšM. A pati sveika? – Šią̃ valandą dėku Dievui Sk. Suneškiat plaunamūsius marškinius, šią pavakarę žlugtį skalbsiam Skd. Šventoriuje, po liepa, stovėdavo tik šioms šventėms iš bobinčiaus išvilktas didžiulis būgnas V.Myk-Put. Čia pri šiõ karo i vėl teip pat buvo, i vėl kitas kitą šaudys Sd. Geriau negalvoti apie tai šiuo momentu I.Simon. Buvau susirgusi, dabar sveika šį̃ kartą (šiuo metu) Rs. Su Dievu šiam kartui VoL290(Prk). Mes šiuo kartu apie šiuodu daiktu kalbėsim BPII32. Šį rudenėlį par rudenėlį šėriau, šėriau bėrą žirgelį JD561. Šią̃ naktelę per naktelę aš miegelio nemiegojau DrskD43. Man parūpo kelionėlė par šią tamsų vakarėlį namulio parbėgti VD329. Atsitraukis, bernuželi, nebraudyk širdelę, aš ne tavo, tu ne mano nu šio vakarelio KlpD2. Uždėk ant mano galvelės šį gi rytelį rūtų vainikėlį V646(Kp). Pirmus metužėlius kalbyt kalbinau, antrus metužėlius žiedužį pirkau, o šius trečius parvedžiau LB52. Ko liūdi, jaunasis, ko rymai? Ar ne tavo jaunos dienelės? Ar ne tavo šisai vakarelis? StnD17. Aš išleisiu dukrytėlę šį̃jį vakarėlį JV942. Šiój tamsi naktelė Sn. Kad in tavę išeitų šią́j minutėle kokia spragatis! Arm. Nuog šio meto regėsite Sūnų žmogaus ChlMt26,64. Šiosu dienosu kalbėjo mūsump per sūnų savo VlnE10. Šiandien, šią dieną R203, 270. Šionai• dienon (prieš savaitę) apvaikščiojome atejimą jo ing kalinę šio pasaulio ..., o šią dieną apvaikščiojame, jog rečius ir saitus (orig. sartus) mūsų priimt teikės DP423. Eš rytoje šiuo metu tokiais ledais nulysiu, kokių Egipte nebuvo BB2Moz9,18. Iki šiai dienai SD256. Ik šiam metui neprašėte nieko ing vardą maną DP236. Ik šiam meti DK119. Šime amžiuj MP161. Šim čėse pastiprinkmi prš. Ir visi džiaugės da šim amže pasimatę Jrk100. Jūs ... pasipiktinsite manimi ... ne ilgu metu, bet šią jau naktį DP149. Mąstau visas nudėmes ..., ing kurias inpuoliau šiąją dieną DK68. Šisai mėnuo testov jumus pirmasis mėnuo, ir nug to jūs pradėkite mėnesius metų BB2Moz12,2. ^ Skubyk, ir ši diena bus su vakaru B565. Į šį metą atejo, o kojų apauti nemoka S.Dauk. Šiuõ tarpu (sakoma atsisveikinant) . Marti šių metų – šimtas nuometų (kopūstas) Užp.pabrėžia kalbant minimą dalyką: O kodėl tu, žmogau, amžinas keleivi, šioj didžiulėj žemėj vietos nerandi? S.Nėr. Visiems maloni ši šviesi saulaitė NžR. Cit, neverk, mergelė, rūtų šim darželyj KlpD71. O šiaĩ trečiojai, ką jauniausiojai, aš jai parnešiu aukso žiedelį DrskD209. Kokiam šelmiui teksi? Ar šiam kriaučiui, ar šiam šiaučiui, ar šiam muzikantui? KlvD181. Kad jau prapuolė jaunos dienelės, teprapuol vainikėlis šiam̃ juodam purvynėly LB31. Devynios kulipkos pro šalį ėjo, o ši dešimta širdį pervėrė (d.) Grž.su prepoziciniu įvardžiu „tas“ neapibrėžtai nurodo ką nors vieną iš dviejų: Neuždraudžia Viešpatis ižrovimo, arba nužudymo, to arba šiõ (vieno ar kito) žmogaus pikto DP85. Atpuldinėja nuog vienybės tikėjimo krikščioniško tosp arba šiosp sektosp DP276. ║ nurodo tai, kas bus čia pat pateikiama, išvardijama ar buvo tik ką išvardyta: Atlikę nesudėtingus matematinius išvedžiojimus, gausime šią formulę KlK5,41. Dalyvauja šiẽ asmenys NdŽ. Traukinys stos šiosè stotyse . Kraitinykus parėdo: per petį juosia rankšluostį a juostą – šiáis dovanas duoda marti, kai nuoteką parveža namo LKT206(Ig). Visur mariosa (jūrėsa), visur ant žemės, visosa žmonysa, visosa pagonysa – šiumpi visumpi ieškojau padvarijos BBSir24,11. Labai nesa yra užvodijama šiem dviem priežastim MT64. 2. NdŽ, Kl, Mžk vartojamas kaip daiktavardis, nurodant ką žinomą ar jau paminėtą (ppr. asmenį, gyvį ar daiktą): Pasisveikinant tėvas buvo beimąs bučiuoti Liudui ranką, – šis labai susigėdo V.Myk-Put. Drožiau iš visos jėgos arkliams, šie kaip šoks bėgti J.Paukš. Gaidys, pašokęs ant stalo, kutnojo vištas prie trupinių: šios mušėsi su katėmis apie išvartytus pieninuotus puodelius Žem. Šiõs bėgti, šis ginties cypdamas Sd. Šis tujau plykt par griovį! Lkž. Anas viską išklauso, o šìs nesiduoda kalbėt Ln. Anos motina buvo su šiañ pusseserės Ms. Šiõs tėvai yra čia gimę Krg. Muno dukteries vaikai šiẽ patys maži buvo Gršl. Tas yr šiõs vaikas Prk. Ir šìs dirba to[je] pačio[je] siuvyklo[je] Pgg. Lig ši (lapė) kyšterėjo galvą pro skylę, šuo ir už sprando nutvėrė S.Dauk. Ką šisai dirba? J.Jabl. Antrą vakarą šijė̃, kur nebuvo palikuse, ji paliks jau tą vaiką LKT175(Vlkš). Ji paklausė šiõjo Vlkš. Ans, įsirėmęs vis ir poniškai pasipūtęs, vardo dieviško jau gėdėjas paminėti, o šisaĩ, kad jam įtiktų, niekina Dievą K.Donel. Ta šįjį pavadino ant tos večerės LTR(Kl). O šiuõdu sutarė: tuos pinigus vienudu pasidalysiva Smln. Šiùdu susitarusiu važiuoti Yl. Šiudu tujaus teip ir pasipuošė M.Valanč. Šis ir anie negalėjo susieiti [debesies stulpo skiriami] CI468. Šis esmi gadnas pražudymo, parodyk tu malonę savo 67. Gražiai, mans sūnau, – tarė jis šiamui prš. Šius aštuonis pagimdė BB1Moz22,23. Šisai yra pirmgimis BB1Moz48,18. Šisaĩ ... pranašui Dievo tikėt nenorėjo DP218. Ansai buvo žmuo lobingas, o šisai grynas elgeta DP270. Šisai esti tėvainis: eikit, užmuškim jį BtLuk20,14. ^ Šis laiko ragus, ans melžia B552. ║ su postpoziciniu įvardžiu „tas“ neapibrėžtai nurodo ką nors vieną iš dviejų: Rūbai šiõ ir to (vieno ir kito paukščio) didei jau buvo nudilę K.Donel. O kad kartais šį̃ ar tą reikėdavo garbint, tai jis tam lietuviškai padarydavo garbę K.Donel. Ta (tai) geriau palik tus piningus a vaikams, a šiám, a tam Žr. Aš nei po šiám, nei po tam, ale jy tokios kalbos tai nesakė Pnd. Nei po šio, nei po to, o kuri Kurmeliui paklius, įkris kaip inkstas į taukus Žem.su postpoziciniu įvardžiu „tas“ rodo vieną nuo kito atribotus neapibrėžtus objektus: Girdim pasakojant, kad šiam ir tam mirštančiam dvasios pasirodžiusios BsV54. Žmonės ... pradeda kupčiauti tai su šiuomi, tai su tuomi A1885,61. Rūp, kad nėr šio, nėr to J. Tai šiõ, tai to pripirko LKKIII120(Zt). [Virvių] reikėdavo arkliams pančioti, da i karvei papančioti, ir šiám, i tam Kv. Jau ans kentėjo ir badą, i šią, i tą Sd. I šìs paskausta, i tas paskausta Trk. I šį̃, i tą dirba žmonės vis Jrb. Apie šį̃, apie tą šnekėjomės Rg. Vakarieniavo ir kalbėjo apie šį bei tą V.Bub. Pone, šio alba to man reikia BPI193.
◊ į šį̃ gãlą
1. paskutiniu metu: Gegužinės tik an šį̃ gãlą atsirado Krs.
2. senatvėje: Nėr ko norėt į šį̃ gãlą tos sveikatos Erž.
ikì (po) šiái [pãčiai] diẽnai; ikì šiám; lig šià dienà; po šiõs dienõs; po šiái; po šiái pãrai iki dabar, iki šiolei: Net ik šiai dienai žada DP3. Tą dirvą praminė ... kraujo dirva ik šiai pačiai dienai VlnE199. Iki šiám gerai laikomės Ob. Kraštas tarp upės Ventos ir Daugavos, pačiu pajūriu eitąs, Kuršu lig šia diena yra vadinamas S.Dauk. Ir po šiai dienai many yra užsilikęs polinkis ieškoti žmogaus veido bruožų debesyse, medžių šakų painiuose šešėliuose... V.Myk-Put. Kaip bėgo i nubėgo, i po šiõs dienõs nebliko to arklio Sd. Kai išejo, tai ir po šiái diẽnai nėr Ll. Paskolinau, i po šiái diẽnai nebeatiduoda tų dešim rublių Mžš. Da ir po šiái pãrai anas pinigų neatdav[ė] Grv. Kai atsirado mergučė, mečiau viską i po šiái neprieinu [prie siuvimo] Šln.
neĩ (nė̃) iš (nuo) šiõ, neĩ (nė̃) iš (nuo) tõ NdŽ, Trk neaišku kodėl, lyg be priežasties: Nei iš šio, nei iš to man pasidarė gaila Vanagų lindynėlės I.Simon. Nei iš šio, nei iš to susibarė Vb. Tai, nė̃ iš šiõ, nė̃ iš tõ į nelaimę įpuolėm Mrj. Pradėjo tint pirštas nė̃ nuo šiõ, nė̃ nuo tõ Rm.
neĩ (nė̃) [be] šiám, neĩ (nė̃) [be] tám
1. niekam vertas, prastas, netikęs: Pasako[ja], pasako[ja], o ta pasaka – nė̃ šiám, nė̃ tám Jrb. Nė̃ šiám, nė̃ tám tokia stuba Snt. Neĩ be šiám, neĩ be tám toks oras, Sk.
2. prastai, netikusiai: I pasakei – neĩ šiám, neĩ tám Rs. Ką čia dirbi – neĩ šiám, neĩ tám! Pkr. Nepasiklausė – ir padarė neĩ šiám, neĩ tám Jnš.
neĩ (nė̃) šiõ, neĩ (nė̃) tõ
1. vidutiniškai, šiaip sau: Ma[n] tai nė̃ šiõ, nė̃ tõ, ale galėjo būt i gražiau Jrb. Antra diena praėjo labai linksmai, trečia nei šiõ, nei tõ NdŽ. Nei šiõ, nei tõ – pusėtinai išėjo Vb.
2. neypatingas, vidutiniškas, nepeiktinas: Nei šio, nei to drapanytė, nebloga Vb. Iš pažiūros nei šio, nei to Rmš. „Giria ir lietuvis“ – eilelės nė šio, nė to V.Kudir.
3. Grdm neblogai, nieko sau: Pats (liūtas) būtumi ne šiõ, ne tõ su puikumu, ale tavo uodega yra bjauri kaip kirminas PP85. Kai kada neva nei šio, nei to, o kai kada šuožin kas išeina V.Piet. Ka ir to lauko ne per daugiausiai turėjo, ale gyveno neĩ šiõ, neĩ tõ Nm. Jam čia klojosi nė šio, nė to A1884,191.
4. nekreipia dėmesio, nereaguoja: Tėvas nusigando, o ma[n] nė̃ šiõ, nė̃ tõ Jrb. Namiškiai visi nė šiõ, nė tõ J.Jabl.
5. nesmagu, nejauku: Kai pareini, tai smagu, o kai išeini, tai nė̃ šiõ, nė̃ tõ Erž. Kad ims bart prie visų, tai man neĩ šiõ, neĩ tõ Alk. Neĩ šiõ, neĩ tõ naktį vienam miške Ds.
6. apie ką nevykusį: Kad tu klegi nei šiõ, nei tõ LKKXIII130(Grv). Grajina neĩ šiõ, neĩ tõ – kai dūda Baravyko Vlk. Biškį neĩ šiõ, neĩ tõ – ne teip gudri Ps.
7. netinka, nedera: Augesniam žmogui trumpas drabužis neĩ šiõ, neĩ tõ Jrb.
neĩ (nė̃) [be] šìs, neĩ (nė̃) [be] tàs
1. neaišku kas, niekai: Nei lietus, nei pagada – neĩ šìs, neĩ tàs Prn. Iš to darbo išėjo nė be šìs, nė be tàs Ėr. Kap neišdėsiu gerai, bus nei šìs, nei tàs LKKXIII130(Grv). Nei šis, nei tas – nei roda, nei pasaka Kl. Ką aš dirbsu ne šį̃, ne tą̃ Lk.
2. prastai, netikusiai: Pašnekėjo neĩ be šį̃, neĩ be tą̃, kaip su nugara Škn.
3. nemalonu, nejauku: Vienam gerti nei šis, nei tas... arielką pirk ir girtuoklį samdyk... Žem. Ne šìs, ne tàs, raudonis apėmė Trk. Mun klausyties ne šìs, ne tàs, aš nebnoriu Pln.
šì dienà iki šiol, iki šio meto, dabar: Nė ši diena nebžinau danties [skausmo] Nt. Anksčiau skaudėjo, o dabar praėjo, ir šì dienà [nebeskauda] Snt.
šióp galóp Ds, Vb paskutiniu metu: Šióp galóp visai nebematau akim Ppl. Bajorija šiop galop visai ištvirko . Šióp galóp su mašinėle grapas pradėjo važinėti LKT312(Rk).
šìs laĩkas labai vėlu: Valgykita, juk jau šìs laĩkas Snt.
šìs ne tàs nurodant neapibrėžtą dalyką: Tame laike žmogus ir išsimiegta lig soties, ir dar šį̃ ne tą̃ gal padirbti likusįjį laiką, t. y. gaidykstėmis ir išvakarėmis BM306(Pvn). šì pakálnė vargingas žemės gyvenimas: Daug prityrė visokių šios pakalnės kartumų, sujungtų su šuns tarnyste V.Kudir.
šìs pasáulis (svíetas) tikinčiųjų supratimužemiškasis gyvenimas kaip priešingybė pomirtiniam: Abu mano seneliai buvo atsiskyrę su šiuo pasauliu J.Marc. Nebe šiõ pasáulio gyventojas (arti mirties) 284. Kožna giminė nor būti visų geriausia šim sviete Jrk51. Sūnau Dievo viernasis, šiamu svietui duotasis 221. Karalysta mana neesti iš šio svieto VlnE200.
šì vietà Aln, Ktk toli: Kur aš te nueisiu – šì vietà LKKXI13(Trgn). Šì vietà arklys važinėtas, neimkit šiandiej darban Slm. Mum Vabalnykan šì vietà Krs. Kaip tu teip greit šią vietą kelio atejai? Ds. Šią̃ viẽtą suvažinėjau be reikalo Slm.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • sis — sis·co·wet; sis·er·ara; sis·kin; sis·se·ton; sis·si·fied; sis·si·ness; sis·sle; sis·sonne; sis·soo; sis·ta·ni; sis·ten; sis·ter·less; sis·ter·li·ness; sis·tern; sis·ter·ship; sis·tren; sis·trum; sis·tru·rus; sis·y·phe·an; sis·y·rin·chi·um;… …   English syllables

  • şiş — ŞIŞ, şişuri, s.n. Pumnal cu lamă lungă şi îngustă, ascunsă într un baston care îi serveşte drept teacă; p. gener. orice fel de pumnal. ♦ (Rar) Hanger. – Din tc. şiş. Trimis de LauraGellner, 30.04.2004. Sursa: DEX 98  ŞIŞ s. v. hanger, pumnal,… …   Dicționar Român

  • sis — sis, sise [ si, siz ] adj. • 1385; de 1. seoir ♦ Dr. ou littér. Situé. Domaine sis à tel endroit. « Il semblait que le progrès du siècle eût oublié la petite ville; elle était sise à l écart » (A. Gide). ⊗ HOM. Ci, scie, si, six. ● sis, sise… …   Encyclopédie Universelle

  • SIS-3 — im Museum in Nischni Nowgorod Die 76 mm Divisionskanone M1942 (SiS 3) (russisch 76 мм дивизионная пушка обр. 1942 г. (ЗиС 3)), in der Literatur auf Grund anderer Transkription ZiS 3, war eine sowjetische Feldkanone mit einem Kaliber von 76,2 mm,… …   Deutsch Wikipedia

  • Sis — may refer to:*Sister *Kozan, Adana, a city in Turkey *Sis, Armenia, a town in Armenia *Sis, Azerbaijan, a village in Azerbaijan *An alternative for Sissy *Silicon Integrated Systems (SiS), a semiconductor design and manufacturing company based in …   Wikipedia

  • SIS — (homonymie) Cet article possède un paronyme, voir : Six. Cette page d’homonymie répertorie les différents sujets et articles partageant un même nom …   Wikipédia en Français

  • SIS — SIS: Секретная разведывательная служба (англ. Secret Intelligence Service, SIS), MИ 6 (англ. Military Intelligence, MI6)  государственный орган внешней разведки Великобритании. Секретная разведывательная служба (чеш. Bezpečnostní… …   Википедия

  • Sís — ist der Familienname von: Peter Sís, einem Bilderbuchkünstler und Trickfilmzeichner SÍS bezeichnet: Samband íslenskra samvinnufélaga, einen isländischen Genossenschaftsverband Diese Seite ist eine Begri …   Deutsch Wikipedia

  • SIS — written abbreviation for strategic information system * * * SIS UK US noun [C] IT ► ABBREVIATION for STRATEGIC INFORMATION SYSTEM(Cf. ↑strategic information system) …   Financial and business terms

  • šiš — šȉš m DEFINICIJA reg. 1. željezni ražanj 2. pržionik za kavu na željeznoj šipki; pržanj, pržun 3. pov. vrsta starinskog oružja, šiljasta željezna šipka za probadanje pancir košulje FRAZEOLOGIJA šiš ćevap jelo od komadića mesa i glavica luka… …   Hrvatski jezični portal

  • sis — [sis] n. sister. (Also a term of address and a common pet name for one’s sister.) □ Come on, sis. We’re going to be late. □ Well, sis, good luck …   Dictionary of American slang and colloquial expressions

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.